- kunkulas
- kuñkulas sm. (3b); R76
1. K, Sr verdant kylantis vandens burbulas: Šen ir ten pro uolų plyšius vertėsi iš gelmių karšto vandens kunkulai Šlč. Kuñkulu verda sagonas J. Palauk, kol kuñkulu užvirs, ir nukaisk Skr. Puode kunkulaĩ jau šoksta (verda vanduo) Kp. Jau vanduo verda, kunkulaĩ pradeda keltis Ėr. Kunkulai duoda į viršų (klega, verda) Gl. Neilgai reiks virti – kuñkulas išsivers, ir bus gatava Gs. Tik kuñkulas užsiris, tuo nukaisk puodą Jrb. Puodas jau verda – kunkulą muša Pbr. Man bulvė [gardi], kad nuo kunkulo (tik išvirta) Gs. | prk.: Širdis kuñkulu verda (labai pikta) Ėr. Jausmai verda ir kunkulais muša Vaižg.
2. nuo smarkaus vandens judėjimo susidarantis burbulas: Pas mus gerai lijo, kuñkulu vanduo ėjo nuo kalno Pc. Kad su akmeniu meti į vandenį, irgi kuñkulas iššoka Škn. Kol iš vandenio muša kunkulas, tol skenduolį možna atgaivint Vžns. Kunkulaĩs aukštyn šokanti versmė KI120. Kuñkulas eina iš apačios šaltenio Krš. Iš versmės kuñkulas muša Sv.
3. kamuolys, tumulas (apie dūmus, garą): Išrietė galvą, leisdamas iš gerklės kunkulus dūmų P.Cvir. Iš kaminų dūmai kunkulais verčiasi LzP. Arklys, pūsdamas iš šnervių šiltą, kunkulais besiveržiantį orą, pradėjo eiti skersas P.Cvir.
4. koks nors apskritas daiktas, kankalas: Verda kunkuliukùs (kukulius) Krik. | Kaba skarelės daug kunkuliùkų (spurgų, kutų) Mšk.
◊ Diẽvo kuñkulas varpas: Jau zvanija Dievo kunkulais Ss.kuñkulą mùšti kamuoliu skraidyti, čiulkinį grūsti (apie mašalus): Sušilo, žiūrėk, kaip mašalai kunkulą muša Pg.
Dictionary of the Lithuanian Language.